Šarūnas Surblys

Piešimas
Estampai
Eskizai
Piešimo studija

Biografija
Publikacijos
Parodos

+37062029139
sarunas@surblys.lt

Ačiū už rožę, kurią gavau vakar... Audronė Jablonskienė. 2010 01 17

Grafikos centro galerijoje “Kairė-Dešinė” atidaryta rinktinė estampų paroda “Estampas 2009”. Naujausius savo darbus eksponuoja 58 grafikai - nuo žinomų meistrų iki antro trečio kurso studentų.

Įvairiausiomis technikomis sukurti atspaudai vos sutilpo trijose galerijos salėse, kurių viena - ypatinga. Čia atsidūrė profesionalios vertinimo komisijos apdovanoti darbai, tarp kurių - ir pelnę pagrindinius trijų laipsnių diplomus.

Pasivaikščioti po šią salę pakvietėme vertinimo komisijos pirmininką grafiką Arūną GELŪNĄ.

- Ar ši paroda kuo nors skiriasi nuo beveik kasmet čia vykstančių apžvalginių, eksponuojančių praėjusių metų derlių?

- Manyčiau, taip. Ypatinga dalyvių gausa (nesutalpinome visų pateiktų darbų), aktyviu studentų dalyvavimu ir - kas ypač džiugu - sugrįžimu prie klasikinių grafikos technikų - oforto, medžio ir linoraižinių, akvatintos, sausos adatos...

- Vadinasi, praeina susižavėjimas skaitmeniniais žaidimais?

- Vienareikšmiškai. Nes jie vis pigesni, populiaresni. Fotografuoja, filmuoja, manipuliuoja kompiuteriais kas netingi. Į menus skverbiasi neprofesionalai, diletantai. Apie naujausias medijas daug diskutuojame su studentais. Man regis, jie jau suprato: niekas nepakeis rankų darbo.

- Jo niekada nebuvo atsisakiusi aukštoji mada.

- Ir tas nuoseklumas pelnė jai neblėstantį prestižą. O kompiuterinio vaizdo kokybe nusivylė daug kas, ypač - architektai ir interjero specialistai.

- Per atidarymą sakėte, kad komisijos nariai skraidė po parodą lyg varnai virš rugių lauko, ieškodami tinkamo grobio. Pirmąja auka tapo trečiakursio studento Šarūno Surblio “Švytuoklės principas”.

- Šį gabų jaunuolį pastebėjome jau nuo pirmo kurso. Pernykštėje apžvalginėje parodoje jis laimėjo trečiojo laipsnio prizą. Šiemet pateikė seriją ofortų, kurie kompiuterio ekrane virsta animacija. Meno istorikai pastebės šio darbo jungtį su eksperimentine fotografija, futurizmu. Drąsus, originalus, veržlus projektas.

- Antrąja vieta teko tenkintis tarptautinio masto grafikos grandui Kęstučiui Grigaliūnui...

- Tai nereiškia, kad jo darbas blogesnis. Didžiulis medžio raižinys, sukurtas Vokietijoje, nuo medžio lentos ant drobės buvo atspausdintas... traktoriumi su asfalto lyginimo volu! Virtuoziška technika, puiki kompozicija. Atkreipkite dėmesį į pavadinimą: “Brangus Maksai Ernstai, ačiū už rožę, kurią gavau vakar, ačiū už Marselio Diušano Paryžiaus orą...” Kūrinio autorius save mato meno tradicijoje, neapsimeta fenomenu, išdygusiu iš niekur.

- Regis, artyn žybsinčiomis spalvotomis lemputėmis mus kviečia trečiosios vietos laimėtojas Giedrius Jonaitis.

- Tai tik kičinis jaukas žiūrovui, o priėjęs pamatai labai rimtus dalykus. Puikia oforto technika atliktas jaunos moters portretas, už kurio slepiasi vario plokštė, apsupta ypatingų juvelyrinių ženklų.

- Panašu į romantišką dedikaciją, kurios plastinę kalbą iki galo gali suprasti tik adresatė.

- Jonaitis, kaip piešėjas virtuozas, buvo pastebėtas dar Čiurlionio menų gimnazijoje. Šiandien jis vadinamas “lietuviško lito tėvu”, nes yra sukūręs visus vaizdus ant mūsų pinigų.

- Pagrindinį laimėtojų triumviratą papildė nemažas būrys apdovanotųjų kitose nominacijose.

- Trečiakursė Laura Grybauskaitė pripažinta geriausia metų debiutante. Jos darbas demonstruoja ne tik grafinės kalbos išmanymą, bet ir kūrėjos brandumą, turėjimą ką pasakyti.

Antrakursės Rūtos Spelskytės ofortas “Clown is King” apdovanotas už grafinės kalbos konceptualumą. Preciziški, švariai atlikti Eglės Vertelkaitės darbai - už plastinės kalbos grynumą. Specialiu prizu įvertintas Kristinos Norvilaitės trijų dalių linoraižinys “Mergaitė, kuri žiūri į jūrą”, “Mergaitė, kuri turi tėvus” ir “Mergaitės, kurios išėjo” - labai jautrus, skaudžiai aktualus kūrinys apie vaikystę.

Kylančia žvaigžde pavadinčiau ir Tadą Gindrėną. Jo linoraižinys sodrus, ryškus, ženkliškas. Jam atiteko padėka už plastinės kalbos grynumą. Rimantės Šumskytės keturių dalių ofortas “Juodai” pelnė vertinimo komisijos dėmesį už šmaikštų išėjimą iš grafinės plokštumos. Rembrantiškiems portretams ji suteikė skulptūriškai iškilų reljefą.

- Tiek daug jaunų prizininkų! Ar nepasijus į kūrybos paraštes nustumti vyresnieji?

- Jokiu būdu. Labai aukšto lygio parodos kontekste klasikai atrodo prideramai oriai. Darbus vertinome nepaisydami amžiaus ir titulų. Pirmiausia dėmesį kreipėme į tai, kas nauja, netikėta. Neslėpsiu ir to motyvo, kad labai norėjosi palaikyti jaunuosius, įvertinti jų pastangas ir rezultatus. Parodyti, kad jie šiais visuotinės emigracijos laikais labai reikalingi ir čia, tėvynėje.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"